- nugriebti
- nugriẽbti, -ia, nùgriebė 1. tr., intr. nučiupti, nutverti: Atlėkė varna, nugriebė kepurę su pinigais ir nunešė BsMtI118. Nugriebė jai karštom replėm už liežuvio ir – laikyt BsMtI19. Baimė ima, kad vanagas karvelius nenugriebtų Gž. | Skutėjas nugriebė (nuskuto) seniui ūsus rš. | refl. tr.: Tuojau jis tą kumelę nusìgriebė Kt. Jis kaip nusigriebė malkos pagalį ir išmušė visus BsPIV265. 2. tr. nuimti pieno paviršių, grietinę: Rytykščio melžimo nùgriebiau, tai blynam pataisysma Skdt. Nugriebtas pienas nebe toks gardus Pnm. Turėjo ... putas nuo puodo nugriebt BsPI101. | prk.: Anksčiau dvarininkai, kapitalistai, popai nugriebdavo grietinę nuo visuomeninio turto (sov.) sp. 3. kertamus javus nuo pradalgio nuimti: Kviečius nùgriebiau sirgdama Gs. 4. tr. pavogti, nutverti: Ko čia dairais, gal ko nori nugriebti? Rk. | refl.: Nusigriebdamas nuo savo tėvo pinigų, ėmė gert, laidokaut BsPIIIl29. 5. tr. gauti, laimėti: Mes ir kelis svarus nùgriebėm Gs. Vieną popietę nugriebęs, jau drožiau pas ją rš. | refl.: Už tokią sumą jau galima šio to nusigriebti rš. 6. tr. apgauti, nuskriausti: Kad jau mažiausias, tai visi ir nugriẽbia Slv. Nemanyk, jis vis nugriẽbia kitus Gs. 7. refl. nusidanginti: Nusìgriebė į aną kraštą Skr. \ griebti; antsigriebti; apgriebti; atgriebti; įgriebti; išgriebti; nugriebti; pagriebti; pargriebti; pergriebti; prigriebti; sugriebti; užgriebti
Dictionary of the Lithuanian Language.